Maždaug prieš porą mėnesių iš Anglijos, baigusi studijas, grįžo mano vaikystės draugė. Jau vasaros pradžioje ji pranešė apie grįžimą, mes susirašinėdamos svaigom apie susitikimą, atrodė, kad susitiksime jai tik spėjus įkelti koją į Vilnių, nes juk tiek daug turime aptarti! Bet taip nenutiko...
Ji, be abejo, iškart grįžus paklausė, kada galime susitikti. Man, deja, teko atsakyti: „Atleisk, šią savaitę aš tokia užimta. Mokslai, darbe daug reikalų, dar namuose visokiausiu darbų yra.. Gal susirašom kitą savaitę ir būtinai susitiksim!“. Po savaitės mano atsakymas vėl buvo panašus, nes juk negaliu mesti visų darbų ir bėgti susitikti su drauge, nesimatėme metus, pakentėsime ir dar.
O tų darbų vis kaupiasi ir kaupiasi... Darbe nespėju, nešuosi namo, namuose dar ir studijoms ruoštis, tad ir vėl, nei paskaitoms pasiruošta, nei darbo užduotys atliktos.. Jau nebesusiskaičiuoju, kiek „deadlin‘ų“ kalendoriuje dega raudona šviesa, pranešdami, kad vėluoju. Tad ne tik ta draugė lieka užmiršta, bet ir laisvalaikio nebeturiu. Nebepamenu, kada buvau kine... Nespėjau pasidžiaugti šių metų geltonu ir saulėtu rudeniu.. Tiek daug žmonių, su kuriais norėčiau susitikti, bet neturiu kada, nes pirmiausia reikia atlikti darbus, o jų tiek daug, kad tiesiog nespėju!
Labai norėčiau, kad paroje atsirastų daugiau valandų, o mėnesyje daugiau dienų, o gal tiesiog, norėčiau, kad kas nors man pasakytų, kaip man susiplanuoti savo veiklą, kad ne tik spėčiau atlikti užduotis, bet ir rasčiau laiko laisvalaikiui bei pomėgiams, nes juk kiekvienas žmogus nori gyvenimą matyti ne tik pro kabineto langą, bet ir turėti galimybę juo pasidžiaugti.. Todėl nekantriai laukiu susitikimo Asmeninėje efektyvumo akademijoje su profesionaliu lektoriumi, kuris tikiuosi man padės ir pagaliau atrasiu laiko susitikimui su seniai matyta drauge ir nepraleisiu žiemos pro akis, kaip tai nutiko su rudeniu.
O tų darbų vis kaupiasi ir kaupiasi... Darbe nespėju, nešuosi namo, namuose dar ir studijoms ruoštis, tad ir vėl, nei paskaitoms pasiruošta, nei darbo užduotys atliktos.. Jau nebesusiskaičiuoju, kiek „deadlin‘ų“ kalendoriuje dega raudona šviesa, pranešdami, kad vėluoju. Tad ne tik ta draugė lieka užmiršta, bet ir laisvalaikio nebeturiu. Nebepamenu, kada buvau kine... Nespėjau pasidžiaugti šių metų geltonu ir saulėtu rudeniu.. Tiek daug žmonių, su kuriais norėčiau susitikti, bet neturiu kada, nes pirmiausia reikia atlikti darbus, o jų tiek daug, kad tiesiog nespėju!
Labai norėčiau, kad paroje atsirastų daugiau valandų, o mėnesyje daugiau dienų, o gal tiesiog, norėčiau, kad kas nors man pasakytų, kaip man susiplanuoti savo veiklą, kad ne tik spėčiau atlikti užduotis, bet ir rasčiau laiko laisvalaikiui bei pomėgiams, nes juk kiekvienas žmogus nori gyvenimą matyti ne tik pro kabineto langą, bet ir turėti galimybę juo pasidžiaugti.. Todėl nekantriai laukiu susitikimo Asmeninėje efektyvumo akademijoje su profesionaliu lektoriumi, kuris tikiuosi man padės ir pagaliau atrasiu laiko susitikimui su seniai matyta drauge ir nepraleisiu žiemos pro akis, kaip tai nutiko su rudeniu.